Pateikiame metų temų, lektorių ir sesijų suvestinę: Valdorfo mokytojų kursas. II modulio programa 2018-2019 m.m.    Metinius pažymėjimus gavusių kursantų sąrašas čia >>> 

Dalinamės Valdorfo mokytojo kvalifikacijos kurso antrųjų metų įspūdžiais.

Vaida P.
Antraisiais metais nuo visumos perėjome prie detalių. Kalbėjome apie mitologijos, istorijos, geografijos, gamtos mokslų mokymą, tai kas labiau aktualu viduriniajai pakopai. Dirbant su pradinukais, kartais gali kilti klausimas, ar man to reikia dabar, gal vertingiau vėliau, tačiau manau, kad labai svarbu suprasti ir žinoti, kur link mokiniai juda.
Kaip visada seminaras pilnas praktinių užsiėmimų, o tai yra vienas geriausių dalykų. Šiemet pirmą kartą teko siūti gyvūnėlį, groti ukulėle ar tapti klounu su raudona nosimi. Tokios praktikos papildo mane pačią ir leidžia dalintis tuo su kitais.
Stebėjimo, asistavimo praktika man suteikė labai daug žinojimo, ir tai, kad teorinės žinios yra iš tikrųjų pritaikomos. Ateina supratimas, kad pasiekti užsibrėžto tikslo galima einant skirtingais keliais, tais, kurie tau yra priimtiniausi, kad nėra vieno šablono viskam ir visiems, kad būtent nuoširdumas bei suvokimas, kodėl taip darai yra svarbiausia.

Gabrielė V.
Rudenį, jau pirmoje mokymų sesijoje, paaiškėjo, kad šiais metais stebėsime vaiką. Net lengviau atsikvėpiau, nes stebėti vaiką man netgi atrodė lengvesnė ir tikrai daug įdomesnė užduotis. Tačiau anaiptol tai nebuvo lengva užduotis. Vaiko stebėjimas buvo viena ryškesnių užduočių antraisiais mokslo metais, kuri tarsi atvėrė šiek tiek kitokį regėjimą, gebėjimą atsitraukti nuo situacijos, mažiau vertinti, daugiau pajusti ir bandyti įminti vaiko vystymosi mįslę.
Geografijos pamokas pradedame nuo artimos aplinkos pažinimo ir palaipsniui plečiame regėjimo lauką. Kaip atrodo paprasta, bet prasminga ir tikra vaikams pažinti dar nežinomus kelius, rasti kelią pas klasės draugą, o vėliau gerai orientuotis gimtame mieste. Juk taip dažnai apsiribojame tik savo pramintais takeliais, iš vienos vietos į kitą esame perkeliami tėvelių mašinomis, taip pilnai neįsisąmoninant nei kurioje miesto dalyje gyvename, nei į kurią miesto dalį kiekvieną dieną vykstame mokytis. Juk per realias ir lėtas pažinimo patirtis lavėja žmogaus mąstymas, gebėjimas iš detalių pamatyti visumą, nepasimesti ir puikiai orientuotis ne tik mieste, bet ir gyvenime.
Praktika – ypatingai prasminga ir vertinga patirtis: pamatyti gyvai, kuo kvėpuoja pamoka, pajausti klasę, kaip ji keičiasi priklausomai nuo to, kas stovi už klasės mokytojo vairo, kaip vienose pamokose išryškėja vieni vaikai, o kitose – jau kiti. Tuo pačiu pabūti šiek tiek arčiau ir prisiliesti prie mokytojo kasdienybės.

Jurgita Z.
Antraisiais metais buvo daug labai reikalingų praktikų su teoriniu paaiškinimu. Tai ir gamtos mokslai, ir kalbos formavimas, ir praktinis augalų ir žemėlapių piešimas, matematikos mokymas, formų piešimas ir t.t. Manau labai naudinga, kad daug ką pirmiausiai patiriame patys paskaitose, o paskui galime neštis į savo klasę.
Smagu buvo bandyti išauginti pasakojimą iš nedidelio teksto ar informacijos. Ritminiai žaidimai su lazdom, dainavimas, euritmija buvo įkvepiantys. Galėjome pajusti kaip jaučiasi vaikai atlikdami tas užduotis. Labai svarbu patiems patirti tokį mokymą, kurį perteikiame savo klasės vaikams.
Didelį džiaugsmą išgyvenau stebėdama vaiką. Patirtis stebėti vaiką be nuostatų, nevertinant, komandoje yra labai naudinga. Man ji suteikia gyvybinių jėgų ir nuima nuovargį.
Labai smagu susitikti su užsienio lektoriais, bet manau, kad jau ir Lietuvoje turime gerų dėstytojų. Naudokimės savo sukaupta lietuviška patirtimi. Džiaugiuosi mokytojais, kurie dalinasi savo darbo rezultatais. Smagu, kad sesijų metu juos galime sutikti ir drąsiai klausti įvairiausių klausimų.

Eglė K.
Per pirmąją sesiją susipažinome su šiaurės šalių mitologija. Vėliau sužinojau, kad penktokai skaito senovės graikų literatūrą, o trečiokai skaito biblijos istorijas. Aš supratau, kad Valdorfo pedagogika ne tik atliepia vaiko amžiaus tarpsnį, bet ir supažindina su viso pasaulio literatūros pradmenimis. Ne viena filologė man patvirtino, kad tai, ką mes skaitome vaikams, vėliau studijuojama kaip būtinoji literatūra, kuri turėjo didelę įtaką netgi naujausiais laikais parašytiems kūriniams.
Šeštokų fizika man pasirodė dėstoma idealiai. Realus, aiškus patyrimas ir po jo sekantis apibendrinimas, kurį mokiniai patys aprašo sąsiuviniuose. Būtent tokia įžanga į mokslą turėtų būti visose mokyklose. Ypač sužavėjo kai kurie eksperimentai, pavyzdžiui, bandymai su šviesa rūsyje. Manau, tai labai stipri patirtis, kurios nepakeičia joks vadovėlis ir aiškinimas ant išmaniosios lentos.
Įsiminė ir paskaitos apie biologiją ir geografiją. Piešdama įvairius augalus pastebėjau dalykų, kurių nepastebėdavau, nors atrodė, jog augalą gerai pažįstu. Geografijos paskaitose pamačiau, kaip teisingai Valdorfo mokyklose plečiamas vaizdas apie pasaulį – nuo taško, kuriame esi, iki žemynų.
Šie metai man padėjo pamatyti, kas laukia netolimoje ateityje. Padėjo aiškiau įsivaizduoti, kokia yra Valdorfo pedagogika, kur link ji veda. Tai svarbu man asmeniškai, kaip mokytojai, nes neturint krypties, iškyla klausimas, ar nereikėtų pradėti tam tikrų temų anksčiau. Todėl buvo labai įdomu pamatyti, kaip išsidėlioti įvairūs dalykai ne tik pirmose trijose klasėse, bet ir aukštesnėse. Kaip įvedinėjamos tokios pamokos, kaip biologija, geografija ar fizika su chemija, kur dedami pagrindiniai akcentai. Ir žinodama tokius dalykus galiu net ir dabar, dirbdama su trečiokais, pagalvoti, kam aš juos ruošiu, netgi duoti užuominų, kurioje klasėje mokysimės juos dominančių dalykų, atsakyti į tėvų užduodamus klausimus apie mokymosi mūsų mokykloje ateitį.

Aušra N.
Į šį kursą atėjau norėdama įgyti labai konkrečių žinių, kaip reikia dirbti Valdorfo mokykloje. Buvau nusiteikusi kiek skeptiškai, galvodama, jog man, kaip užsienio kalbos mokytojai, tikrai neprireiks tam tikrų specifinių žinių, kaip mokyti, tarkim, matematikos ar botanikos. Susipažįstant su visu programos turiniu visgi geriau pamatai ir supranti visumą, tuomet atsirenki detales ir pritaikai pamokose. Juk skiriasi tik dalykų turinys, o formos ir principai, kaip viską pateikti Valdorfo mokykloje, tie patys. Belieka būti kūrybingu.
Daugiausiai džiaugsmo man teikia filosofinio pagrindo pažinimas. Tai visa ko pagrindas, kai pamatai, kaip viskas susiję. Tai paaiškina, ką nujaučiau, bet negalėjau įvardinti. Čia kas kartą nustembu, suvokusi tuos ryšius, kartais susiduriu su sunkumais, nes ne viską suprantu. Bet vis tiek noriu nerti į tą gylį…
Įdomiausia man šiemet buvo kultūrų istorija ir kaip kito žmogus tame kontekste. Dar klausyčiau ir klausyčiau! Praktiniai užsiėmimai vėl privertė susitikti su savimi, kas ne visuomet yra patogu. Tuomet itin gerai supranti, kaip jaučiasi vaikas, jei mėgsta piešti, bet nespėja su klase groti, jei draugai jau siuva šuniuką, o jis dar tik iškarpas darosi… Kyla įvairiausi jausmai. Ugdai valią. Apmąstai. Supranti temperamentų skirtumus.
Šiemet netikėtai supratau, kad ėjau į Valdorfo mokytojų kursą mokytis dėl savo mokinių, bet dabar jaučiu, kad labiausiai mokausi ir keičiuosi aš pati, matau kaip plečiasi mano akiratis. Matyt, taip pasitvirtina tiesa, kad mokytojas pirmiausiai turi gerai pažinti save, suvokti pasaulį ir tuomet ateiti į klasę!
Stebėjimo praktika padėjo suprasti, kad kiekvienas klasės mokytojas savitas, turi savo „braižą“. Bet juos vienija ir bendri bruožai: žinojimas to, ką daro, ir vidinė ramybė. Ir dar: jie suteikia viskam, ką daro klasėje, truputį magijos!

Ieva L. M.
Viso Valdorfo mokytojų kurso medžiagos pateikimas puikiai apgalvotas. Kurse sudaromos sąlygos pačiam studentui pabūti vaiko kailyje ir pasistengti viską atlikti pačiam. Toli gražu ne kiekviename universitete rasi tokią patyrimo galimybę. Patyriminiu būdu pateikta informacija įsimenama kur kas geriau. O įdomiausia tai, kad aš labai gerai atsimenu pačią pirmut pirmutėliausią Audriaus Driuko vedamą istorinę paskaitą apie tai kur, kaip ir iš ko išsivystė Valdorfo pedagogika. Taigi mes, studentai, nebuvom iškart ,,įmesti” į pirmą klasę ar pirmą pamoką, bet pirmiausia buvome supažindindinti su Valdorfo pedagogika apskritai. Tai buvo puikiai apgalvota, nuostabi įžanga į mokytojų ruošimo kursą.
Pirmaisiais mokymosi metais reikėjo stebėti medį, šiais metais jau teko stebėti vaiką. Paskaitos, kurios paliko didžiausią įspūdį: Audriaus Driuko gamtamokslinis mokymas, diskusija, liečianti šiuolaikines globalias problemas; Ramintos Kazlauskienės fizikos mokymas 6 klasėje, bandymų ir eksperimentų gausa, pamoka rūsyje (buvau išties sužavėta ir be galo nustebinta).Po tokių parodomųjų pamokų slaptai imi pavydėti šeštokams.
Labai patiko 12 pojūčių teorija, kurią vedė tiek Algirdas Ališauskas, tiek Ara Atayn, tiek Lilleberta Sandved. Pirmiausia ši tema aktuali man, kaip žmogui, todėl labai džiaugiuosi tą pačią temą išgirdus net iš trijų skirtingų dėstytojų. Ir kaip smagu matyti dėstymo įvairovę, kai tą patį dalyką ar tą pačią temą žmogus pateikia savaip ir savitai.
Taip pat labai matau užaugusius savus lietuvius dėstytojus, galinčius drąsiai kalbėti žmogotyros klausimais. Danutė Baranauskienė ir Kristina Pačesienė, manau, tikrai yra tie žmonės, kurie galėtų perimti dalį temų, kurias dėsto užsieniečiai. Kokia prasmė kviestis užsienio dėstytojus, jei net ir suprantant užsienio kalbą, esmė lieka neaiški? Vistiek reikia papildomo Kristinos ar Danutės paaiškinimo, kurios, beje, puikiai tai padaro ir viską dar kart aiškiai, paprastai ir labai suprantamai patikslina? Labai palaikau ir labai linkiu drąsos ir ryžto imtis dėstyti bent tam tikras žmogotyros temas.
Antrieji metai pasipildė pedagoginiais pokalbiais. Manau, kad tai puiki mintis dalintis įvairiais klausimais ir įvairiomis situacijomis. Gyvenimiškas situacijas aptarti yra labai prasminga ir naudinga.

Dijana B.
Sugrįžau mokytis ir mokyti po dešimties metų atsitolinimo nuo mokyklos. Buvau ilgojoje pertraukoje. Mokytojų ruošimo kursas yra tas žvaigždynų žemėlapis man, kuris padeda orientuotis.
Smagu, kad prisilietėm prie vyresnių klasių programos ir dėstomų dalykų, rankdarbių. Tokiu būdu pajutau, susiorientavau, link kokių vertybių ir kaip reikia kreipti mažuosius savo klasės vaikus, kad jie saugiai, kūrybingai ir tiksliai artėtų link duotų orientyrų.
Atvykus po darbo savaitės mokykloje į mokytojų ruošimo seminarą, vykstantį Vilniuje arba Kaune, pajuntu gražią Valdorfo mokyklų mokytojų bendrystę, geranoriškumą, sutinku pasidalinimams atviras širdis. Apkabina saugumas, artuma, laisvė – esi bendruomenėje, tavimi nuoširdžiai rūpinasi.

Baigėme Valdorfo mokytojo kvalifikacijos įgijimo kurso antruosius metus!